Lietuvos pankriatono federacija-LPF ir jos istorija

lietuvos-pankrationo-federacija-istorija-lpf

Pirmieji pankrationo užsiėmimai Lietuvoje, vadovaujant A.Valdaicevu, prasidėjo Vilniuje 1986 metais. 1990 11 08 (perregistruota 1997 17 02) Vilniuje buvo atgaivinta ši mirusi sporto šaka ir įsteigta Lietuvos pankrationo federacijos (toliau-LPF) tai pirma pasaulyje federacija, kuri oficialiai atkūrė šią Senovės Graikijos, Antikos laikų Olimpinę sporto šaką,jos pradininkas yra būvęs vidaus reikalų sistemos pareigūnas Aleksandr Valdaicev tapo LPF vyr. treneriu, kuris 1994 Dubline (Airija) įkurė ir PANCRATIUM WORLD SPORTS CENTRE (PWSC) paskirtas prezidentu. 1996 PWSC perkeltas į Vilnių. 2002 LPF įstojo į WORLD PANGRATION ATHLIMA FEDERATION (W.P.A.F.) (Graikija), Lietuvą atstovauja LPF gen. sekretorius Jurijus Pivoriūnas.

Pankrationas

Pankrationas (gr.pankration.), tai dvikovos sporto šaka, kurios žodžiai rišasi su realaus didvyrio vardu – Pankratijus. Istorija byloja, kad jis gimė Senovės Graikijos, Antikos laikais neįgaliuoju. Sulaukęs vienerių metų, jis vos išvengė žiaurios lemties: pagal to metu papročius vadų sueigai tikrinant jo sveikatos būklę (buvo duodama laikyti rankuose didelį peilį arbą trumpą kardą), paaiškėjo, kad jis neatitiko jo bendraamžiams keliamų reikalavimų, todėl sprendimas buvo negailestingas – numesti vaiką į bedugnę. Gelbėdama savo vaiką nuo nei švengiamos žuties, motina pakišo savo vergės vaiką, ir paslapčiomis i šaugino savo sūnų.

Norėdama įrodyti vadams motinos meilės jėgą, ji atkakliai treneravo savo sūnų, parinkusi populiariausią tais laikas sporto šaką – daugiakovę (įvairių imtynių derinys su smūgiais kojomis ir rankomis bei kumščiai, naudojant skausmingus, smaugiančius veiksmus). Pankratijus pasiekė aukščiausias sporte nepasiekiamas viršūnes – šešis kart iš eilės jis laimėjo olimpiadas. Nuo tada daugiakovę imta vadinti pankrationu ir 648 m. pr. Kr. įtraukta į Olimpinių žadynių programą. Poros buvo sudaromos burtų keliu, svorio kategorijų nebuvo. Susitikimo laikas neribojamas – iki pergalės. Atlėtai kovėsi plikais kumščiais, smugiodavo ir kojomis. Kai vienas iš kovotojų pakrisdavo ant žemės, kova toliau buvo tęsema, tačiau jau be kumščių, o naudojant imtynių veiksmus.

Dvikova vykdavo tol, kol vienas varžovų nebėgalėdavo tęsti kovos arba pasiduodavo. Pankrationo kovos dažnai pasibaigdavo mirtimi, o traumu būdavo apstu. Šiuolaikinis pankrationas yra maksimaliai priartintas prie senovės Graikijos olimpinių kovų, tačiau daug humaniškesnis, saugesnis už savo senąjį pirmtaką. Sportininkams leidžiamos praktiškai visas laisvųjų imtynių: graikų-romėnų, savigynos, dziudo, rytų imtynių, bokso ir kikboksingo (įvairūs smūgiai rankomis ir kojomis iki visiško susilietimo)