Pankriatonas – neabejotinai viena egzotiškiausių sporto šakų, kuri vienija imtynių, kumštynių ir bokso tradicijas. Šis sportas buvo viena seniausių antikinių olimpinių kovinių sporto šakų, į olimpines žaidynes įtrauktos 648 m. prieš Kristų. Istoriniai šaltiniai mena, jog pankriatonas kaip sporto šaka iš tiesų buvo labai brutali, žiauri, dažnai baigdavosi ir vieno iš priešininkų mirtimi. Dėl žiaurumo ši sporto šaka Romos imperijos laikais netgi buvo uždrausta ir kuriam laikui tiesiog dingo iš olimpinių varžybų. Vos prieš kelis dešimtmečius, pankriatonas buvo prikeltas, nes kartas nuo karto atsirasdavo vis daugiau norinčiųjų šią sporto šaką išbandyti. Šiuolaikinis pankriatonas jau vienijo kikbokso, bokso, sambos ir dziudo technikas ir elementus.

Egzistavo dvi pankriatono rūšys – kovojama stovint ir kova parteryje. Žaidėjai runkdavosi amžiaus grupėmis, kad būtų lygybė. Nuožmioje kovoje derindavo smūgius alkūnėmis, kumščiais, rankų ir kojų sukimais. Vienintelis draudžiamas veiksmas buvo draskymasis ir kandžiojimas. Taigi, nugalėtoju tapdavo Nugalėdavo tas, kuris pritrūkdavo jėgų, pasiduodavo ar net mirdavo.